Pertraukuose tarp sesijų sinodo nariai išeina į erdvų vestibiulį, kur jų laukia budrumą skatinantys gėrimai. Vestibiulyje kiekvienas dalyvis turi savo pašto dėžutę, kur randa su sinodo darbu susijusią informaciją bei kitus pasiūlymus laisvalaikiu dalyvauti susitikimuose, konferencijose ar forumuose. Pertraukų metu matomi į telefonus įnikę sinodo nariai, nes tenka spręsti įvairius savo vyskupijų klausimus. Pauliaus VI salės vestibiulyje savo leidinius siūlo Vatikano leidykla, konsultuoja Religinės veiklos institutas (IOR), savo stalą turi Vatikano paštas, o popiežiaus Išmaldos tarnyba siūlo įsigyti popiežiaus palaiminimų liudijimus ir taip paremti labdaringą veiklą. Sinodo užkulisiai yra įdomūs, nes čia atsigaivinama, bendraujama ir patenkinami kiti žmogiški poreikiai.

Persikelkime vėl į sinodo salę, kad bent viena ausimi išgirstume dalyvių pasisakymus. Žmonių mobilumas keičia požiūrį, tačiau klaidinga manyti, kad nuotolinių bendravimo priemonių pagalba galime vykdyti sielovadą. Tikras bendravimas yra ne telefonu ar socialiniuose tinkluose, bet tuomet, kai sutinki žmogų veidas į veidą. Ne tiek žodžiai, kiek artumas padeda žmogui atpažinti savo asmens orumą. Negalime atmesti ir tos galimybės, kad mus Bažnyčia ir Dievas atras ne konkrečioje vietoje, bet veikiau geografiškai nesąlygotoje situacijoje.

Vyskupas iš Lotynų Amerikos atkreipė dėmesį į kalėjimus, kurie dažnai tampa nužmoginimo ir prievartos vietomis. Bažnyčios sielovadininkų veikimas ten labai reikalingas. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į jaunimą, kuris šeštadienio vakarais tiek aktyvus, kad sekmadienį pramiega visas pamaldas. Kai kur jaunimas gausiau renkasi sekmadienio vakaro šv. Mišias. Filipinuose pasiteisino koplyčių įrengimas vartotojiškumo „katedrose“ – prekybos centruose, nes ten žmonės praleidžia gan daug laiko, siekdami patenkinti savo poreikius. Tai reiškia, kad reikia atrasi naujų vietų ir būdų, kaip sėti Dievo karalystės sėklą.

Tarp sinodo dalyvių yra ispanas, Ispanijos neįgaliųjų draugijos prezidentas, sėdintis neįgaliojo vežimėlyje. Jis ragino nepamiršti neįgaliųjų, bet sudaryti jiems kuo geresnes sąlygas dalyvauti pamaldose. Panašia tema kalbėjo motina – sinodo dalyvė iš Australijos, auginanti neįgalumą turintį vaiką.

Daug dėmesio sulaukė katalikiškų Rytų bažnyčių klausimas. Katalikiškumas jokiu būdu nereiškia lotyniškumo. Šis klausimas tapo labai aktualus ypač dabar, kai dėl karo Artimuosiuose Rytuose daug Rytų apeigų katalikų pasklido po tradicinius Lotynų apeigų kraštus. Abiejų katalikiškų bažnyčių koegzistavimas kelia daugiau kanoninių ir praktinių klausimų. Europoje yra tik trys Lotynų apeigų vyskupai, kurių kanoninei jurisdikcijai priklauso ir jų vyskupijų teritorijoje esantys Rytų apeigų katalikai, tačiau šiuo metu įvairiausių apeigų ir jurisdikcijų Rytų katalikų pasklido po Europos kraštus. Ši situacija reikalauja atskiro aptarimo ir didesnio sui iuris bažnyčių pažinimo.

Į kalbėtojų gretas įsiterpė ir pop. Pranciškus, kuris išsakė savo įžvalgą dėl konkrečioje vietoje esančios Bažnyčios bei pastoracinių poreikių. Popiežiaus mintis perteikiame ketveriopa įžvalga: a) realybė pranoksta mūsų planavimus; b) vienybė nugali konfliktus; c) visuma pranoksta dalį; d) laikas didesnis už erdvę. Šiais postulatais popiežius norėjo pasakyti, kad negalime prisirišti prie vietos, jei realybė kviečia mus ieškoti naujų sielovados erdvių. Tarp tokių erdvių buvo dažnai minima ir internetinė sielovada, kuri neturi „parapijos“, nes yra visur, kur tik yra interneto ryšys. Nepaisant optimizmo ir čia įžvelgta pavojų dėl dirbtinio intelekto, klaidinančių naujienų bei dezinformacijos.

Baigiantis sesijai įvyko įdomus dalykas. Meksikiečių kilmės Teksase (JAV) gyvenantis sinodo dalyvis pasaulietis pernai buvo sinode ir sulaukė priekaišto iš dukros, kad nedalyvavo jos gimtadienyje. Tąkart jis pažadėjo, kad šiemet jis pasikvies žmoną ir dukrą į Romą. Kai mergaitė pasakė klasės draugams, kad vyksta pas popiežių, klasiokai parašė laiškus popiežiui ir įpareigojo juos perduoti. Sinodo generalinis sekretorius pristatė, kad šiandien mergaitė švenčia savo dešimtąjį gimtadienį ir pakvietė ją prieiti prie popiežiaus. Mergaitė, lydima tėvų, priėjo prie popiežiaus, priėmė jo pasveikinimus ir įteikė jam savo klasės draugų laiškus. Jaudinančią akimirką pagyvino sinodo narių plojimai ir ovacijos.

Ketvirtadienis buvo gausus įvairių susitikimų su lietuvių grupėmis. Arkivysk. Gintaras Grušas, vysk. Algirdas Jurevičius bei ambasadorė prie Šventojo Sosto Sigita Maslauskaitė susitiko su už Jubiliejinių metų piligrimyste atsakingu kun. Artūru Kazlausku ir aptarė Lietuvių dienų Romoje (2025 m. kovo 1-4 d.) organizavimo klausimus. Ganytojai taip pat susitiko ir su kitais dvasininkais iš Telšių, Vilniaus bei Vilkaviškio vyskupijų, atvykusiais į Romą derinti Jubiliejinių metų piligrimystės programą.

Telšių vyskupijos kurijos informacija iš Vatikano