Liturginė grupė, susidedanti iš vyrų kamaldulių bei seserų vienuolių, giedojo psalmes. Evangelijos ištrauką skaitė Skandinavijos vyskupų konferencijos generalinė sekretorė ses. Anna Kaschner, o meditaciją – Lenkijos Katalikų Bažnyčios atstovas prof. Aleksander Bańka.

Sinodo dalyviai pirmiausia išklausė skirtingų kalbinių grupių įžvalgų santraukas, pagal kurias buvo pristatyti penki klausimai platesnei diskusijai. Daugiausia balsų ir dėmesio sulaukė klausimas apie vyskupų konferencijų vaidmenį sinodinėje Bažnyčioje. Kalbėtojai reiškė savo nuomonę dėl kai kurių doktrininių klausimų sprendimo vyskupų konferencijos lygmeniu. Gyvename pliuralistiniame pasaulyje, todėl labai svarbi yra tikėjimo ir doktrinos vienybė. Buvo išreikštas nuogąstavimas, kad Bažnyčios mokymas gali tapti fragmentišku ir neišsilaikyti vienybės doktrinoje. Norėta ieškoti daugiau glaudaus bendradarbiavimo žemyno lygmeniu būdų bei dalintis patirtimi tarp skirtingų vyskupų konferencijų. Siūlyta ieškoti didesnės bendrystės tarp vyskupų konferencijų ir Vatikano dikasterijų, ypač ruošiant naujus dokumentus, nes vyskupų konferencijos galėtų suteikti konkrečią konsultacinę pagalbą ir būdą, kaip geriau įgyvendinti naujoves. Tarp pasisakančiųjų buvo ir Vilniaus arkivysk. Gintaras Grušas bei Rygos arkivysk. Zbignevs Stankevičs.

Popiet šv. Petro bazilikoje buvo ispanų kalba švenčiamos šv. Mišios, kurioms vadovavo Meksiko arkivyskupas kard. Carlos Aquiar Retes. Homilijoje kardinolas komentavo ištrauką iš Laiško Galatams ir mokė įveikti savanaudišką nusistatymą, kad gyvenime išsiskleistų Šventosios Dvasios vaisiai: meilė, džiaugsmas, taika, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, romumas ir susivaldymas. Patys gyvendami su Viešpačiu gebėsime į tiesos kelią atvesti ir nuo jo nuklydusius. Ganytojas kvietė drąsiai žengti sinodinio atsinaujinimo keliu, veikti nuosekliai ir neabejoti, kad sulauksime Šventosios Dvasios vaisių pajusdami dieviškąjį veikimą, dažnai netikėtą ir dosnesnį, nei tikėtasi. Liudydami dieviškąją pagalbą kasdienėje mūsų pareigų rutinoje gebėsime padrąsinti savo bendruomenių narius, kad, susidūrę su įprastais sunkumais, jie nesukluptų kelyje.

Vakaro programoje sinodo dalyviams pasirinktinai buvo pasiūlyti du teologijos forumai: „Vietinės Bažnyčios ir Visuotinės Bažnyčios tarpusavio santykiai“ ir „Popiežiaus primatas ir Vyskupų sinodas“. Šių eilučių autorius dalyvavo Šv. Augustino popiežiškojo patristikos instituto (Augustinianum) salėje vykusiame forume apie vietinės ir visuotinės Bažnyčios santykį. Forumo globėjas – šv. Augustinas (†430).

Kun. prof. Miguel De Salis Amaral priminė Vatikano II susirinkimo mokymą apie vietinę Bažnyčią, kurioje veikia Visuotinė Bažnyčia. Klaidinga būtų manyti, kad Visuotinė Bažnyčia susideda iš „dalių“, ar yra vietinių bažnyčių „suma“. Net ir mažiausio bažnytkaimio vietinėje Bažnyčioje realizuojasi Visuotinės Katalikų Bažnyčios veikimas. Eucharistijos šventimas ir vyskupystė yra svarbiausi vietinę ir Visuotinę Bažnyčią jungiantys ryšiai.

Kun. prof. Antonio Autiero pristatė Bažnyčios įsišaknijimą konkrečioje vietoje tiek geografiškai, tiek ir kultūriškai. Kiekvienas Visuotinės Bažnyčios pasireiškimas turi lokalų charakterį, t. y. nuspalvinamas konkrečios kultūros apraiškomis; Bažnyčia savo ruožtu taip pat daro įtaką kultūrai, kurioje veikia ir ją transformuoja suteikdama evangelizuojantį charakterį.

Didelio susidomėjimo sulaukė kanonistės prof. Myriam Wijlens dviejų dalių pranešimas:

a) Parapijų ir vyskupijos tarybos. Dabartinėje kanonų teisėje (CIC) parapijų pastoracinės tarybos nėra privalomos, tačiau sinodo dalyviai dar pernai išreiškė norą, kad jos būtų įgyvendintos. Taip bus skatinamas didesnis parapijiečių įsitraukimas, parapijos skaidrumas ir atskaitomybė. Tuo užsiima specialiai tam popiežiaus sukurta CIC atnaujinimo komisija. Vyskupijoje veikia iš dvasininkų sudaryta kunigų taryba bei konsultoriai, tačiau ateityje bus siekiama į šią tarybą įtraukti pasauliečių, kurie suteiktų vyskupui platesnę konsultaciją.

b) Bažnytinės provincijos tarybos. Paraleliai su vyskupų konferencijomis galėtų veikti bažnytinės provincijos taryba, kurią sudarytų vyskupai, generalvikarai, deleguoti kunigai ir vienuoliai, teologijos fakultetų ir seminarijų vadovai, aktyvūs pasauliečiai. Ši taryba galėtų pateikti sielovados bendrus planus bei svarstyti kitas aktualijas. Toks konsultacinis modelis jau keleri metai, kaip sėkmingai realizuojamas Australijos Katalikų Bažnyčioje (https://plenarycouncil.catholic.org.au/). Į plenarinį tarybos susirinkimą 2022 m. susirinko 80 vyskupų ir 275 kiti nariai (kunigai, vienuoliai, pasauliečiai). Tarybos nutarimus, kad jie įsigaliotų turėjo peržiūrėti atsakingos Vatikano institucijos. Bažnytinės provincijos tarybos darbas kažkuo primena sinodą, tačiau yra lankstesnio pobūdžio.

Kard. Robert F. Prevost OSA, Vyskupų dikasterijos prefektas, pasidalino kongregacijos užduotimi – Bažnyčiai dovanoti gerų ganytojų. Kandidatai į vyskupus pirmiausia bręsta vietinėse bažnyčiose, o tik vėliau iškeliami ir per nunciatūras siūlomi popiežiui, kad būtų paskirti vyskupais. Svarbu, kad vietinė Bažnyčia žvelgtų plačiau ir matytų ne tik savo poreikius, bet atsivertų ir Visuotinės Bažnyčios reikmėms. Vyskupų dikasterija kasmet organizuoja kursus naujai paskirtiems vyskupams ir daro viską, kad tarp įvairiose pasaulio dalyse tarnaujančių vyskupų augtų vienybė, brolystė bei kolegialumas.

Išklausę pranešimus forumo dalyviai pateikė kalbėtojams aktualių klausimų. Teologiniai forumai labai praplečia žvilgsnį ir leidžia susidaryti platesnį požiūrį. Viešpats juk taip pat turi plačius užmojus.

Telšių vyskupijos kurijos informacija iš Vatikano