Piligrimus į Vatikaną atlydėjo Telšių vyskupo generalvikaras kan. Vilius Viktoravičius. Homilijoje vyskupas kalbėjo apie išorinį ir vidinį žmogaus grožį. Dienos evangelijos ištraukoje Viešpats Jėzus taip pat kvietė rūpintis tuo, kas išeina iš žmogaus širdies.

Vyskupų sinode ši diena taip pat įsimintina, nes sinodas pradeda svarstyti ketvirtąjį temų paketą – modulį Vietos (Places). Prieš imantis šio darbo sinodo tėvai ir motinos meldėsi bei išklausė ses. Marijos Ignacijos Angelini OSB dvasinės konferencijos. Joje prelegentė visų pirma išdėstė NT mokymą apie Bažnyčią, viešinčią Korinte, t. y. konkrečioje vietoje, apie Bažnyčią, besirenkančią krikščionių namuose, t. y. apimančią plačius santykius. Darbo dokumentas keletą kartų pabrėžia, kad Bažnyčiai reikia nugalėti statišką vietos supratimą ir išplėsti misijos horizontus. Juk ir pats dokumentas prasideda Izaijo užrašytu kvietimu į pokylį (25,6-10). Ne paslaptis, kad ir Viešpats Jėzus mėgo lankytis pokyliuose. Vieno tokio pokylio metu, kurį Viešpats trokšte troško valgyti su apaštalais, buvo įsteigta Eucharistija. Prie stalo įvykdavo atsivertimo įvykiai, buvo atleidžiamos nuodėmės, pamaitinami išalkusieji. Ses. Angelini OSB kvietė atrasti tas vietas, kuriose būtų dalijamasi duona ir malone su visais žmonėmis.

Kard. J. C. Hollerich SJ trumpai pristatė ketvirtojo modulio reikšmę ir pakvietė pirmiausia pasižiūrėti į akis savo kolegų, sėdinčių prie to paties stalo. Tai konkretūs žmonės su savo istorija ir savo tikėjimo patirtimi. Po to kardinolas pakvietė apžvelgti visą salę, kurioje susirinkę viso pasaulio Visuotinės Katalikų Bažnyčios atstovai. Kartais mums reikia praplėsti savo žvilgsnį nuo to, ką matome savo bendruomenėse ir pamatyti visuotinės Bažnyčios tolius bei perspektyvas.

Ketvirtasis modulis pavadintas Vietos, nes kalba apie Bažnyčią, kuri visuomet yra įsišaknijusi konkrečioje vietoje bei kultūroje. Pirmoji modulio dalis - Bendros kelionės erdvės apžvelgia tradicijoje įsišaknijusį geografinį sielovados būdą ir siūlo jį praturtinti santykiais grįstu sielovados modeliu. Tai ypač aktualu didmiesčiuose, kur dėl mobilumo žmonės vienur nakvoja, kitur leidžia laisvalaikį, o dar kitur dirba. Judėdami jie kerta kelių parapijų ar net vyskupijų ribas, todėl geografiškai apibrėžtas sielovados būdas jų nepasiekia. Bažnyčios misija - būti ten, kur yra žmonės.

Antroji dalis (Vietinė bažnyčia vienoje ir vienintelėje Katalikų Bažnyčioje) aptaria vietinės bažnyčios įnašą į Visuotinės Bažnyčios misiją. Vietinėse bažnyčiose veikia daug įvairiausių grupelių, pasauliečių judėjimų ir organizacijų, kurie prisideda prie Visuotinės Bažnyčios įgyvendinimo toje konkrečioje vietoje.

Trečioji dalis (Vienybės ryšių palaikymas Bažnyčioje) pristato vyskupų konferencijų ir Rytų katalikų hierarchinių struktūrų vaidmenį užtikrinant vienybę.

Ketvirtoji dalis kalba apie Romos vyskupo tarnystę Bažnyčios vienybei palaikyti.

Darbas grupėse prasidėjo priešpietinėse sesijose ir tęsėsi po pietų. Jis remiasi pokalbio Dvasioje metodu išsakant savo įžvalgas, meldžiantis ir ieškant bendro sutarimo. Grupelių diskusijose išsikristalizavo pagrindinės temos, kurias dienai baigiantis grupelių atstovai susistemino ir paruošė pristatyti plenarinėje sesijoje.

Vakare sinodo dalyviai buvo kviečiami į mažąją sinodo salę, kurioje vyko filmo Aš kapitonas (Io capitano) pristatymą. Prieš žiūrint filmą kalbėjo filmo kūrėjas Matteo Garrone bei du pabėgėlių lemtį išgyvenę afrikiečiai. Filmas sukurtas remiantis tikrais faktais ir pasakoja apie du paauglius senegaliečius, susižavėjusius tariamu rojumi Europos žemyne ir pasiryžusius pasiekti „pažado žemę“. Jie net neįsivaizdavo, kokias kančias reikės jiems patirti ir nuolat kovoti su išlikimo pavojumi. Kai kurie, pasiryžę kartu su jais keliauti į „rojų“, pakelyje prarado gyvybę arba liko visam gyvenimui sužaloti. Filmas atskleidžia pabėgėlių srautų organizavimo kelius, dokumentų klastojimą, prekybą žmonėmis ir pasipelnymą iš pabėgėlių, kurie net keletą kartų kelyje apiplėšiami ir sužalojami.

2023 m. pasirodęs filmas buvo pristatytas 80-ajame tarptautiniame filmų festivalyje Venecijoje ir pelnė pripažinimą. Filmo herojams pasisekė laimingai pasiekti Sicilijos krantus, tačiau dažnai pabėgėlius ištinka ir kitoks likimas. Pop. Pranciškus ne kartą yra apie tai kalbėjęs, o šv. Petro aikštėje yra atsiradusi kanadiečio skulptoriaus Timothy P. Schmaltz skulptūra (Angelus nežinodami priėmę), vaizduojantį pilną pabėgėlių laivą, kuris pavaizduotas kaip Nojaus arka. Filmo Aš kapitonas peržiūra padarė neišdildomą įspūdį sinodo dalyviams, nes leido tai pamatyti pabėgėlių akimis.

Telšių vyskupijos kurijos informacija iš Vatikano