Sinodo posėdis prasidėjo Rytmetine malda, kurią paprastai praveda liturginė grupė, o psalmėms kanklėmis akomponuoja vienuolė. Sinodo dalyviai toliau klausėsi pasidalijimų. Kardinolas iš JAV kalbėjo apie tai, kad tapęs vyskupu ir atvykęs į vyskupiją buvo paklaustas, ar turi vyskupijos sielovados viziją. Kai jis atsakė, kad tokios neturi, žmonių veiduose matėsi nepasitenkinimas. Vyskupas tuomet jiems kalbėjo: „Aš vizijos neturiu, nes jūs turite viziją! Aš noriu išgirsti jūsų viziją, kad galėčiau tarnauti vyskupu tęsdamas jau esančią sielovados misiją“. Kaip svarbu, kad pasauliečiai parapijoje žinotų savo atsakomybes ir turėtų misiją. Kita problema, kad dalis dvasininkų nepasitiki pasauliečiais ir vengia jiems deleguoti dalį atsakomybių. Vystėsi diskusija apie pasauliečius Bažnyčioje.

Popietiniame laike Šv. Petro bazilikoje buvo švenčiama Eucharistija Maronitų apeigomis, kuriai vadovavo Sarbos maronitų patriarchato vikaras Paul Rouhana. Lotynų apeigų katalikai jau pradeda priprasti, kad šalia jų kuriasi Rytų apeigų katalikai, kurie, dėl karų išvaryti iš savo kraštų, ieško saugios priebėgos. Vienas kito pažinimas ir bendradarbiavimas veda link dvasinių dovanų pasidalijimo.

Vakare sinodo dalyviai galėjo pasirinkti dalyvauti viename iš dviejų teologinių forumų: „Vyskupo rolė ir autoritetas sinodinėje Bažnyčioje“ arba „Dievo tauta – misijos subjektas“. Vyskupas yra ne virš Dievo tautos, bet joje, todėl sinodiškumas padeda geriau vykdyti ganytojo tarnystę. Juk visa Dievo tauta yra atsakinga už Bažnyčiai Kristaus pavestą misiją, todėl turime ieškoti būdų, kaip tobuliau tai atlikti. Forume kalbėjo keturi teologai, o po to dalyviai turėjo galimybę užduoti klausimus.

Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius vakarą praleido vyskupijos kunigų būryje, kurie atvyko į Romą ir domėjosi vyskupų sinodo darbais.

Telšių vyskupijos kurijos informacija iš Vatikano