2024-10-08 |

Nuo sinodo salės iki Vatikano muziejaus

Kiekviena diena vyskupų sinodo vyksme atrodo panaši, tačiau ir labai skirtinga. Dalyvaujant popiežiui Pranciškui spalio 8 d. buvo išrinkti sinodo siūlomi asmenys, kurie sudarys ir redaguos baigiamąjį sinodo dokumentą.

Pagal sinodo statutą, dalis baigiamojo dokumento redakcinės komisijos narių yra paskiriami popiežiaus, kita dalis – patenka pagal pareigas (sinodo sekretoriatas), o trečioji dalis – septyni asmenys – paskiriami sinodo. Vyko balsavimas, kurio metu buvo renkami septyni kandidatai, atstovaujantys skirtingus žemynus bei tradicijas (Afrika, Azija, Australija, Okeanija, Lotynų Amerika, Šiaurės Amerika, Rytų katalikų bažnyčios). Kai kurie žemynai savo kandidatą išrinko pirmu balsavimu, o Europai prireikė kelių balsavimų, kol į baigiamojo dokumento sudarymo grupę buvo išrinktas Marselio arkivyskupas kard. Jean-Marc Aveline.

Kard. Konrad Krajewski pasidžiaugė aktyviu dalyvavimu pasninko už taiką dienos akcijoje – rinkliavoje ir paskelbė, kad sinodo dalyviai paaukojo 32 076 Eur Gazos Ruožo krikščionių bendruomenei. Vatikanas prie šios sumos prisidės panašia suma ir artimiausiu metu stokojantiems bus pervesta 60 000 Eur. Video žinioje vyskupas iš Gazos Ruožo dėkojo sinodo dalyviams už aukas, kurios nepaprastai reikalingos žmonių išgyvenimui siaubingomis karo sąlygomis.

Sinodo dalyviai išklausė grupių įžvalgų santraukas. Jose buvo pabrėžiamas bendradarbiavimas tarp Lotynų apeigų ir Rytų apeigų katalikų. Jei anksčiau šios dvi katalikų tradicijos turėjo savo geografinę erdvę ir viena su kita mažai turėjo ryšių, tai dabar dėl karų ir neramumų daug Rytų apeigų katalikų atvyko į Vakarų Europos kraštus ir kuria paralelias bažnytines struktūras. Tai visiškai nauja patirtis tiek Lotynų apeigų dvasininkams, tiek ir pasauliečiams.

Sinodo dalyviai nustatė prioritetinius klausimus tolesnei diskusijai ir turėjo galimybę laisvai išsakyti savo nuomonę. Įdomiausios kalbėjusiųjų mintys: tikintysis krikščionis negali egzistuoti be bendruomenės; Bažnyčios dokumentai turi būti parašyti žmonėms suprantama kalba; mažai kunigų įsitraukia į sinodinį procesą; vyskupai patiria spaudimą, nes bendruomenė turi perdėtus lūkesčius; ganytojams reikia dvasinio palaikymo ir palydėjimo. Ukrainos didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčiukas įvardijo, kad Vakarų Europos kraštuose sau priebėgą rado virš keturių milijonų ukrainiečių. Jis dėkojo visiems, kurie atvėrė savo namų ir širdies duris karo pabėgėliams. Kažkuris vyskupas iškėlė problemą, kad kai kurios Lotynų apeigų katalikų vyskupijos kviečiasi Rytų apeigų katalikų vedusius kunigus ir suteikia jiems nuolatinę tarnystę. Kviečiantis vedusius kunigus išsprendžiama kunigų trūkumo problema, tačiau Rytų apeigų katalikai tuo nėra patenkinti, nes kunigas su savo šeima yra išplėšiamas iš savo Bažnyčios dvasinės – liturginės tradicijos.

Diskusijose apie ekumenizmą dėmesio susilaukė mišrios santuokos, kurių viena pusė – katalikiška, o kita – kitos krikščioniškos denominacijos. Jei anksčiau į tokias santuokas buvo žiūrima kaip į „problemą“, tai dabar bandoma įžvelgti pozityvią galimybę plėtoti konkretų ekumeninį bendradarbiavimą per mišrią šeimą.

Baigiantis dienai CCEE, vadovaujama arkivysk. Gintaras Grušas pakvietė Europos žemyno delegatus apžiūrėti Siksto koplyčią ir pabendrauti Vatikano muziejaus siūlomoje vakarienėje. Vatikano muziejus ir ypač Siksto koplyčia dienos metu pilna lankytojų, o naktį muziejus siūlo išskirtines ekskursijas ir net galimybę vakarieniauti muziejaus patalpose. Gidai Europos delegatams pravedė ekskursiją anglų, vokiečių, italų ir prancūzų kalbomis. Prieš pradedant vakarienę CCEE pirmininkas arkivysk. Gintaras Grušas pasveikino visus dalyvius ir pakvietė bendravimui, kuris išreiškia sinodo mintį, jog reikia keistis dovanomis. Muziejaus statulų salė šurmuliavo nuo pokalbių ir pasidalijimų.

Telšių vyskupijos kurijos informacija iš Vatikano