20231023_petro-b_02.jpg (492 KB)

2023-10-23 |

Pristatytas laiško Dievo tautai projektas

Paskutinė sinodo darbo savaitė 2023 m. spalio 23 d. prasidėjo Eucharistijos šventimu Šv. Petro Bazilikoje. Eucharistijai vadovavo Azijos vyskupų konferencijų tarybos pirmininkas, Yangon arkivyskupas kardinolas Charles Maung Bo SDB iš Mianmaro. Giedojo iš Azijos žemyno kilusių seserų vienuolių choras.

20231023_petro-b_03.jpg (377 KB)
20231023_petro-b_01.jpg (610 KB)

20231023_petro-b_04.jpg (349 KB)

Kardinolas homilijoje pastebėjo, kad popiežiaus Pranciškaus pontifikatas yra paženklintas taikos ir santarvės sklaida, kuri reiškiasi per enciklikas: santarvė su Dievu (Evangelii gaudium), harmonija su kūrinija (Laudato si), susitaikymas su kitais žmonėmis (Fratelli tutti). Bažnyčia siekia globalaus susitaikymo ir santarvės, todėl sinodinis kelias turi globalų matmenį. Dalis Azijos gyventojų kenčia nuo aplinkos užterštumo, įvairių ideologijų, kolonializmo ir beatodairiško naudojimosi žemės ištekliais. Bažnyčia Azijoje atkreipė dėmesį į miškų kirtimą ir čiabuvių gyventojų išnaudojimą Pietų Kinijoje, Vidurio Indijoje, Vietname ir Mianmare. Azijoje kilo visos didžiosios religijos, o taip pat ir Viešpaties Jėzaus Kristaus gimimo bei žemiško veikimo vieta yra Azijoje! Šiuo metu kai kuriose Azijos kraštuose siaučia žmonių sukeltos krizės, sukeldamos pabėgėlių bangas, verčiančios palikti savo kraštą ir laimės ieškoti svetur. Krikščionys išgyvena Išėjimo (Exodus) įvykį, nes kai kuriose regionuose krikščionių namai siaubiami, o bažnyčios deginamos. Kartais net su ašaromis akyse tęsiame sinodinę kelionę tikėdami Viešpaties pažadu ir vildamiesi, kad visos žaizdos bus išgydytos, o virš mūsų sužibės neblėstanti viltis.

20231023_petro-b_05.jpg (420 KB)

Sinodo salėje sesiją pradėjo 350 dalyvių. Sinodo dvasios tėvas T. Radcliffe OP priminė istoriją iš Pradžios knygos apie Sarą, kuri juokėsi girdėdama apie savo nėštumą ir apie tai, jog po metų ji sūpuos kūdikį. Kalbėtojas davė suprasti, kad tikrieji sinodo vaisiai šiuo metu dar yra „nėštumo“ fazėje, bet pasirodys kiek vėliau. Jis prisiminė vieną įvykį iš savo gyvenimo, kai pamokslaudamas kažkuriame Lotynų Amerikos krašte demonstravo ispanų kalbos „žinias“: norėdamas pasakyti, jog jų vyskupas yra drovus (embarressed), jis ispaniškai pasakė, kad jų vyskupas yra nėščias (embarazada). Tai sukėlė bažnyčioje juoką. Kažkuria prasme kiekvienas sinodo dalyvis yra nėščias sinodiškumu, kuris po metų įgaus dar konkretesnį pavidalą. 

Sinodo dvasios motina ses. Maria Ignazia Angelini OSB kalbėjo apie Dangaus karalystės sėklą. Palyginimuose apie Dangaus karalystę Viešpats Jėzus daugiausiai naudojo sėklos metaforą, nes sėkla savyje slepia nepaprastai galingą potenciją. Iš mažiausios sėklos išauga didžiulis svetingas medis, kurio šakose lizdus sau suka dangaus sparnuočiai. Pats Jėzus save taip pat palygino su sėkla, kuri krenta į žemę, kad apmirtų ir duotų gausų derlių. Palyginimuose apie sėklas reikia daug nusižeminimo ir tylos, kad gebėtume atpažinti augimą, kurį duoda tik Dievas.

Australų teologas Ormond Rush kalbėjo apie tradicijos ir tiesos santykį. Teologas išsamiai išnagrinėjo krikščionišką tradicijos sampratą remdamasis Vatikano II Susirinkimo dogmine konstitucija apie Apreiškimą (Dei Verbum). Tuomet Susirinkimas nusisuko nuo statiško tradicijos suvokimo ir atskleidė dinaminį krikščioniškosios tradicijos supratimą kalbėdamas apie gyvąją apaštalinę Tradiciją. Ji vystosi Bažnyčioje vedant Šventajai Dvasiai, o sinodas visų pirma yra dialogas su Dievu. Kalbėtojas ypač daug rėmėsi tuomet jaunu teologu J. Ratzingeriu (vėliau – popioežius Benediktas XVI).

Sinodo sesija priartėjo prie šios dienos pagrindinio įvyko – Laiško Dievo tautai pristatymo. Numatomo laiško tekstą perskaitė kard. Jean-Claude Hollerich SJ. Sinodo dalyviai galėjo pateikti savo pastabas visam susirinkimui, tačiau dėl riboto laiko nebuvo galimybės visiems norintiems pasisakyti. Tuomet sinodo sekretorius kard. Mario Grech suteikė galimybę visiems dalyviams iki nustatyto laiko el. paštu atsiųsti savo pastabas sekretoriatui, kad kompetentinga komisija galėtų į jas atsižvelgti ir sudaryti galutinį tekstą.

Sinodo dalyvių Laiškas Dievo tautai seka seną sinodų bei susirinkimų tradiciją, kuri užfiksuota ir Apaštalų darbų knygoje (plg. Apd 15, 22–28). Visa Bažnyčia seka sinodo darbų pulsą, o ir pats sinodo sekretoriatas kasdien spaudos konferencijoje informuoja visuomenę apie sinodo darbą, tačiau planuojamas laiškas stipriau išreikš sinodinės Bažnyčios lūkestį.

Vysk. Algirdas Jurevičius