Septintoji susitikimų tema
TEMA 7. „SINODALUMO UGDYMAS“
Labai svarbu visiems mąstyti globaliai, o veikti lokaliai! Kuo turi didesnę atsakomybę, tuo privalai matyti plačiau. Tam svarbus ir atvirumas bei skaidrumas visuose mūsų veikimo aspektuose.
Šventojo Rašto ištrauka
(iš Apaštalų darbų):
Apaštalai ir vyresnieji susirinko šio klausimo apsvarstyti. Įsiliepsnojus ilgam ginčui, Petras pakilo ir kreipėsi į juos: „Mieli broliai, jūs žinote, jog Dievas jaunuo seniai išsirinko mane iš jūsų, kad pagonys iš mano lūpų išgirstų gerąją naujieną ir įtikėtų. Ir Dievas, kuris pažįsta širdis, paliudijo jų naudai, duodamas jiems Šventąją Dvasią kaip ir mums. Jis nepadarė skirtumo tarp mūsų ir jų, tikėjimu numazgodamas jų širdis. Tad kam gi gundote Dievą ir kraunate ant mokinių sprando jungą, kurio nei mūsų protėviai, nei mes patys negalėjome panešti? Verčiau tikėkime Viešpaties Jėzaus malone būsią išgelbėti kaip ir jie.“ Visas susirinkimas nutilo. Dalyviai ėmė klausytis Barnabo ir Pauliaus pasakojimo, kokių didžių ženklų ir stebuklų per juos Dievas padarė pagonijoje. (Apd 15, 6–12)
Klausimai
- Ką mums davė sinodiniai susitikimai? Ko išmokome? Kas buvo svarbiausia?
- Kaip ugdyti gebėjimą „eiti drauge“ skatinant įžvalgas, įsiklausant vieni į kitus, prisidedant prie misijos vykdymo bei įsitraukiant į dialogą ir netgi į Bažnyčios valdymą sinodiniu būdu?
- Kokius kitus žingsnius turėtume žengti, kad tokie susitikimai nesibaigtų? Kokias išvadas turėtume pasidaryti savo asmeniniame gyvenime, parapijoje, Bažnyčioje?